Izraelis - Negyvoji jūra

Pasaulyje yra septyni stebuklai, vienas iš kurių - Negyvoji jūra. Tarp Izraelio ir Jordanijos esančiame Jordano slėnyje plyti nenutekamas druskingas ežeras, dar vadinamas Negyvąja (Mirties) jūra. Negyvoji jūra – giliausia įduba Žemės rutulyje. Graikai bei romėnai šį paslaptingą vandens telkinį vadino Asfalto jūra (graikiškai asfaltas – kalnų derva), mat jos paviršiun nuolat išplaukia gelmėse iš naftos susidariusi gamtinė derva, panaši į bitumą, dar vadinama “žydų klijais”.

Hebrajai Negyvąją jūrą vadino Jam Hamelach – Sūriąja jūra, o vienas iš arabiškų jos vardų yra Bahr Lut – Loto jūra. Kaip byloja Biblija, Lotas – žydų protėvio Abraomo sūnėnas, vienintelis doras Sodomos gyventojas. Jahvei nutarus sunaikinti nuodėmingąjį miestą, angelai išvedę iš jo Lotą su šeima, bet žmona, nepaisydama įspėjimo, atsigręžusi į degantį miestą ir pavirtusi druskos stulpu. 

Negyvoji jūra, tyvuliuojanti žemiau jūros lygio giliame plyšio slėnyje, yra labai druskingas vandens telkinys ir jos pakrantėse apstu įvairių druskos darinių. Jau pats vaizdas baisus: iš visų pusių ją juosia labai statūs kalnai ir kurčios uolos. Spalvą keičiantis vanduo yra tirštas, dvokiantis, o paragavus karčiai degina liežuvį ir sunkiu maro tvaiku trenkia į galvą. Iš šios jūros neišteka jokia upė, o dėl karščio dykumoje vanduo greitai garuoja, ir jis tampa labai sūrus, druskos kiekis jame sudaro daugiau kaip 26 procentus.

Negyvojoje jūroje paskęsti beveik neįmanoma – gali gulėti ir knygą skaityti, sūpuotis tarsi koks plūduras. Plaukti krūtine čia beveik neįmanoma, nes kojos nuolat iškyla iš vandens. Tiksliau, tai galima pavadinti pagulėjimu. Atsiguli ant nugaros, vanduo tave laiko kaip oro pagalvė. Gali miegoti, gali skaityti, medituoti.
Ilgiau gulėti tokiame vandenyje negali, nes kūnas tuoj aplimpa storu druskos sluoksniu. O druska kaipmat visas odos žaizdeles “dezinfekuoja” ir išgydo.

Negyvosios jūros pakrantėse daug ištirpusio nuo druskos juodojo purvo. Šis purvas – per milijonus metų susikaupusios mineralinės nuosėdos ir organinės medžiagos – naudojamos kosmetikoje (Kleopatra -  pirmoji, kuri Negyvosios jūros turtus pradėjo naudoti kosmetiniais tikslais ir medicinoje), šiuo purvu tepasi norintys pasigydyti kūno negalavimus. Specialistai tvirtina, kad šis purvas yra gydomasis, purvo vonios atpalaiduoja, teikia žvalumo, malšina reumatinius bei nugaros skausmus.

Negyvojoje jūroje itin gausu kalio druskos, magnio ir bromo, todėl jos vanduo gydo nervų sistemą.

Šios jūros vandeniu gydomi artritai, psoriazė, bronchinė astma, kitos kvėpavimo ir odos ligos. Oras ties Negyvąja jūra yra itin prisodrintas deguonies, ir čia galima ilgiau būti saulėje nebijant per smarkiai nudegti. Karšti mineraliniai šaltiniai, jūros vanduo, bromo prisodrintas oras gerina nuotaiką.

Kurortinis gydymas prie Negyvosios jūros vadinamas  klimatoterapija, kuri šiame pasaulio kampelyje susideda iš  maudymosi jūroje (talasoterapija), kaitinimosi saulėje (helioterapija), maudymosi daug sieros turinčiame vandenyje (balneoterapija) ir gydymo purvu (peloterapija).

Gydymo kursas prie Negyvosios jūros trunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina psoriazės gydymo prie Negyvosios jūros efektyvumą. 90% atvejų pažaidos sumažėja, o kartais ir visiškai išnyksta, pagerėjimo laikotarpis trunka apie šešis mėnesius, o atkryčiai paprastai yra lengvesni nei ankstesni paūmėjimai. Be to, nereikėtų ignoruoti ir atpalaiduojamojo gydymo poveikio, nes stresas – dažna  psoriazės pradžios ir  paūmėjimų priežastis.

Prie Negyvosios jūros gausu sveikatos centrų, taip pat viešbučių su šios jūros vandens baseinais, purvo voniomis bei sveikatingumo klubais.

Visa Negyvosios jūros pietinė pakrantė – Ein Bokek rajonas paverstas į vieną didžiulį gydyklų kompleksą su šiuolaikiškais įvairių kategorijų viešbučiais, kurie beveik visi išsidėstę ant jūros kranto, viliojantys išpuoselėtais paplūdimiais, gerai išvystytu restoranų, barų, parduotuvių tinklu.