Informacija apie Stambulą

Stambulas (turk. İstanbul, ilgą laiką vadinosi Konstantinopoliu) – didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipus Bosforo sąsiaurio, jam pereinant į Marmuro jūrą. 15,46 milijonų (2020-12-31). Geografiškai priskiriamas Europai, nors dalis yra ir Azijoje. Pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas, yra tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, chemijos pramonė, cemento gamyba, maisto, tabako, lengvoji (avalynės, aprangos, odos), baldų pramonė, popieriaus ir stiklo gamyba.

Stambule yra 3 universitetai, ekonomikos ir prekybos, dailės menų akademijos. Žymūs architektūros paminklai – Topkapι rūmai su haremu, Sofijos soboras (Hagia Sophia). Muziejai: archeologijos, turkų ir islamo meno, dailės ir skulptūros, savivaldybės. Daug teatrų. Dideli tiltai jungia europietišką ir azijietišką miesto dalis.

Verta aplankyti:

Sofijos soboras (graik. Αγία Σοφία − Hagia Sophia, turk. Ayasofya) − buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika, vėliau − mečetė, o dabar − muziejus Stambule (Turkija). Jis garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje, kol buvo baigta viduramžių Sevilijos katedra 1520 m.

Dabartinį pastatą pastatė 532 - 537 m. įsakius Bizantijos imperatoriui Justinianui I ir iš tiesų buvo trečioji Šventos Išminties bažnyčia, užėmusi tą vietą (pirmos dvi buvo sugriautos per maištus). Ją kūrė du architektai: Izidoras Miletietis ir Artemijus Tralietis. Bažnyčiai priklausė daugybė šventų relikvijų ir tarp kitų dalykų joje buvo 15 m. ilgio sidabrinėmis ikonomis puošta siena (iconostasis). Apie tūkstantį metų ši bažnyčia buvo Rytų Ortodoksų Bažnyčios centras.

1453 m. Konstantinopolį užgrobė Osmanų imperija (žiūrėkite: Konstantinopolio žlugimas) ir sultonas Mehmedas II įsakė pastatą padaryti mečete. Varpai, altorius, ikonostazė ir šventieji indai buvo pašalinti, o dauguma mozaikų ilgainiui buvo užteptos. Otomanams valdant atsirado mihrabas, minbaras ir keturi minaretai lauke. Soboras buvo mečete iki 1935 m., kai tapo pasaulietinės Turkijos respublikos muziejumi.

500 metų išbuvęs pagrindine Stambulo mečete, Sofijos soboras buvo daugelio kitų otomanų mečečių modelis. Pvz.: Sultono Ahmedo mečetė, Şehzade mečetė, Süleymaniye mečetė ir Rüstem pašos mečetė.

Nors kartais tvirtinama, kad soboras skirtas Šv. Sofijai, pilnas bažnyčios pavadinimas yra Dievo Šventos Išminties bažnyčia. Tad bažnyčia skirta išminčiai (graikiškai sofija), o ne kuriai nors šventąjai.

Sultono Mehmeto tiltas (kitaip vadinamaas Faticho Sultono Mehmeto tiltu arba Antruoju Bosforo tiltu) – tiltas Stambule, Turkijoje per Bosforo sąsiaurį, jungiantis europinę ir azijinę Stambulo dalis. Tiltas pastatytas 1988 m. maždaug už 5 km. į šiaurę nuo Bosforo tilto. Tiltas pavadintas Otomanų sultono Mehmeto užkariautojo, kuris 1453 m. užkariavo Stambulą, vardu.

Bosforo sąsiauris (arba tiesiog Bosforas) – sąsiauris Stambule, Turkijoje, jungiantis Juodąją ir Marmuro jūras ir skiriantis Europą ir Aziją. Sąsiauris yra maždaug 30 km. ilgio, didžiausias plotis 3700 m., mažiausias 700 m., gylis sąsiaurio viduryje svyruoja nuo 36 m. iki 124 m. Stambule per sąsiaurį nutiesti du tiltai: Bosforo tiltas, pastatytas 1973, ir Sultono Mehmeto tiltas, pastatytas 1988 maždaug už 5 km. į šiaurę nuo Bosforo tilto. Šiuo metu statomas 13,7 km. ilgio geležinkelio tunelis, kurį planuojama baigti 2008. Be to Turkijos vyriausybė planuoja statyti trečią tiltą per sąsiaurį.

Bosforo tiltas (arba Pirmasis Bosforo tiltas) yra pastatytas per Bosforo sąsiaurį Stambule, Turkijoje. Tiltas jungia europinę ir azijinę Stambulo dalis. Tilto ilgis 1510 m., plotis 39 m., tarpatramis 1074 m. ilgio. Tilto važiuojamosios dalies aukštis virš jūros lygio yra 64 m., atramos virš važiuojamosios dalies yra iškilusios per 105 m. Tiltas pastatytas 1973 m. Tuo metu tai buvo ketvirtas pagal ilgį kabamasis tiltas planetoje ir ilgiausias už JAV ribų.