Panemunės pilys ir Lietuvos Venecija

Šioje kelionėje kiekvienas atras kažką įdomaus: mylintys gamtą liks sužavėti Nemuno vingių ir Lietuvos Venecija, besidomintys istorija išgirs neįtikėtinų pasakojimų ir legendų apie šalia Nemuno stūksančias pilis, meninės sielos žmonės - suras neišsenkamą kultūrinį paveldą... Kelionę pradėsite palei didžiausią Lietuvos upę Nemuną dėl spindinčio upės sidabro ir jį juosiančios žalumos vadinamą Rojaus keliu. Važiuojant iš už posūkių išnyra dvarų ir pilių mūrai, piliakalniai, porinantys kunigaikščių laikų legendas.

Pirmiausiai aplankysite Raudondvario pilį - rūmus. Atvykus pasivaikščiosite dvaro parke, pasigrožėsime vienu ryškiausių renesanso ir romantizmo stiliaus dvaro ansamblių Lietuvoje. Raudondvario dvaro pilyje ryškiausiai išlikę paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos. Raudondvaryje gimė Juozas Naujalis - vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių. Jo memorialinis muziejus 2002 m. įkurtas Raudondvario dvaro pilyje.

Toliau stabtelėsite Seredžiuje. Šio miestuko pavadinimas kilęs nuo trečiadieniais čia vykdavusio didelio turgaus. Užlipkime ant šalikelėje stūksančio Seredžiaus piliakalnio, kuris dar vadinamas Palemono kalnu, pasigrožėkime atsiveriančiu vaizdu į apačioje tekantį Nemuną. Dar pavažiavę privažiuosime Veliuoną, vieną svarbiausių punktų kovose prieš kryžiuočius.  Didelė Veliuonos miestelio vertybė - piliakalnių kompleksas į kurių viršų veda mediniai laiptai. Manoma, kad ant vieno iš šių piliakalnių degė aukuras deivei Velionei, o ant kito palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis - Gediminas. Abu piliakalniai panašaus aukščio - apie 30 m, todėl nuo abiejų atsiveria įspūdinga panemunių panorama.

Pavažiavę dar 11 km pasieksite Raudonę, garsėjančią raudonų plytų pilimi. Žalumoje paskendęs pilies kompleksas savo raudonų plytų mūru švyti iš toli, šalia išlikęs ir parkas, kuriame stovi senas malūnas. Dienos metu nuo pilies bokštų galima pasidairyti po plačias apylinkes, mėliu spindinčią Nemuno upės vagą.

 

Keliaudami toliau pamatysime išdidžiai stūksančią Panemunės pilį – tai jau virš 400 metų skaičiuojanti buvusi Eperješų giminės rezidencija. Įspūdį palieka didingi bokštai su šaudymo angomis, pilį supantis parkas ir vandens telkiniai. Rekonstruota pilis dabar priklauso Dailės akademijai, čia nuolat rengiamos parodos, veikia viešbutis ir restoranas. Bus galima pasivaikščioti pilies kiemeliais, nuo pilies bokšto pasigrožėti atsiveriančiomis Nemuno slėnio platybėmis.

Pavakary atvykimas į Šilutę. Šilutė – garsėjanti užliejamų pievų toliais, klykaujančių paukščių gausa, pavasariniais magnolijų žiedais, vandens ir vėjo karalystė. Šilutės gyvenvietėse išlikę įspūdingi Rytprūsių architektūros atspindžiai, daug senoviškų, puošnių pastatų: gaisrinė, pradinė mokykla, siaurojo geležinkelio, vadinamo Siauruku, stotis ir kt. Šilutės istoriją mena senojo turgaus aikštė prie Šyšos upės, Hugo Šojaus dvaro kompleksas. Miesto simbolis – evangelikų liuteronų bažnyčia su viduje Biblijos siužetais tapytomis freskomis. Toliau keliausite per Jurbarką, pamatysite Rambyno kalną. 

2 diena

Pusryčiai. Išvykimas į Rusnę. Atvykus į Rusnę lauks iškyla laivu. Plaukdami stebėsime migruojančius, besiruošiančius išskristi paukščius,  kurie pulkais tupi ilsėdamiesi salose, pelkėse, krantuose ar supasi ant bangų. Šiuo laikotarpiu galima pamatyti įvairiausių rūšių paukščių. Plauksime Minijos ir Atmatos upėmis, užsukdami į įlankas ir Mingės kaimą su senaisiais žvejų namais, esantį prie Minijos upės ir vadinamą Lietuvos Venecija.

 

Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. ir vienintelis Lietuvos miestelis esantis saloje, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais. Nemuno deltos apylinkės traukia paukščių stebėtojus ir gamtos mylėtojus. Rusnė – pasienio miestelis, kitoje upės pusėje yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Po ekskursijos laivu ir pažinties su Rusne vyksime į Ventės ragą. Ventės ragas - tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Pusiasalio ilgis – 5,5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Ventės rago pusiasalio smaigalyje nuo 1863 metų veikia švyturys.

Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti, todėl 1929 metais Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

Po apsilankymo Ventės rage išvykimas atgal į namus.

 

Kelionės kaina: sutartinė

Į šią kainą įskaičiuota: kelionė patogiu autobusu, kelionės vadovo paslaugos, nakvynė viešbutyje su pusryčiais, iškyla sekmadienį ryte laivu su žuvienės degustacija.

Už įėjimus į mokamus objektus, pilis mokama vietoje (turėti apie 15 Eur).

 

Išsamesnės informacijos prašome teirautis:
tel. (8 5) 26 29 000, mob. (8 616) 16 777
el.p.: info@svite.lt

Informacija

PAKLAUSIMAS


Privatumo politika
 
UŽSISAKYTI NAUJIENAS