Žagarės vyšnių festivalis

Anksti ryte išvykstama iš Vilniaus. Vykstama šiaurės Lietuvos link. Atvykstama į Pakuojį. Pakruojo dvaras* istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1531 m. Dabartinis dvaro sodybos ansamblis sukurtas 1817 - 1840 m., vėliau dar plėstas. Dvare išlikę 43 pastatai - tai didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba. Šalia dvaro - Kruojos upė, tvenkiniai su salelėmis, XIX a. parkas. Šalia dvaro garsioji dvaro karčema „Traktierius". Tai XIX a. statyta dvaro karčema, kurioje autentiškai įrengtas interjeras sukuria ypatingą atmosferą. Karčemoje lankytojų laukia ypatingai ruošiami Šiaurės Lietuvos regiono kulinarinio paveldo patiekalai bei vietinės gamybos alus. Antrajame karčemos aukšte veikia garsiausio Lietuvos „razbainiko" Tado Blindos muziejus.

Važiuodami Joniškio link stabtelėsime Jauniūnuose. Tyrinėtojų spėjimu, šiame kaime esantis laukas Mūšos ir Tautinio upių santakoje - tai žymiojo Saulės mūšio vieta, kur 1236 m. rugsėjo 22 d. susikovė Žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės. Šis mūšis labai svarbus Lietuvos istorijai - Kalavijuočių ordinas buvo sutriuškintas. Istorinę vertę turintis mūšio laukas paskelbtas kultūros paveldo objektu.

Atvyksime į Žagarę. Žagarė garsėja auginamomis žagarvyšnėmis, kiekvienais metais vasarą čia vyksta „Žagarės vyšnių festivalis". Senojoje Žagarėje stovinti senoji Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia garsėja Barboros Žagarietės kultu, todėl dar vadinama Barboros Žagarietės bažnyčia. Ši jauna mergina, vietos dvarininkė Barbora Umiastauskaitė (1628-1648), buvo įstojusi į vienuolyną, o būdama 20 metų, gindamasi nuo tėvo, iššoko pro langą. Barboros palaikai buvo perkelti į 1712 m statytą senąją bažnyčią. Pasakojama, kad pasimeldę prie šios merginos kapo, žmonės pasveikdavę, sulaukdavę malonių. 1963 m., sovietų valdžiai uždarius bažnyčią, dingo ir Barboros Žagarietės palaikai.

Žagarės dvaro sodyba - miesto įžymybė, dabar priklausanti Žagarės regioninio parko direkcijai. XVIII a. dvarą valdė grafas Platonas Zubovas, o 1858 m Žagarės dvarą įsigijo Naryškinų giminė, kuriai valdant dvaras suklestėjo. Naryškinai dvarą pavertė įspūdinga šeimos rezidencija, kurioje išsiskyrė baltuojantys „U" formos rūmai su kolonomis ir Naryškinų šeimos herbu. Juose buvo 60 kambarių, puošnios koklių krosnys.  Vienas svarbiausių dvaro ansamblio dalių - apie 70 ha parkas, kurį  1898 m. suprojektavo Georgas Kuphaltas. Žagarės dvare stovi ir didingas vėjo malūnas, statytas 1770-1780 m. Šis olandiško tipo statinys - kepurinis, mūrytas iš lauko akmenų. 1979 m. vėjo malūnas buvo rekonstruotas.

Žagarės žirgynas - tai miesto simbolis, vienas seniausių žirgynų Lietuvoje. Įkurtas 1899 m. dvarininko Naryškino iniciatyva. Šiuo metu žirgyne puoselėjamos dvaro žirgyno tradicijos ir auginama per 300 Hanoverio veislės žirgų.

Apžiūrėjus visus objektus Jūsų lauks šventė - „Žagarės vyšnių festivalis"

Vėlai vakare kelionė link Vilniaus, grįžimas.

Kelionės kaina: sutartinė.

Į kelionės kainą įskaičiuota: kelionė patogiu autobusu, ekskursinė programa, gido paslaugos, kuro ir kelių mokesčiai, kelionės dokumentų sutvarkymas.

Papildomai mokama: Pakruojo dvaras - pažintinė ekskursija - 5/7Eur (60min./90min.);

 „Žagarės vyšnių festivalio" renginiai nemokami.

Ekskursinių objektų lankymo tvarka ir kaina gali keistis!

Apie Žagarės vyšnių festivalį

Vyšnių festivalis ir Žagarė - tai neišsenkantis lobynas pažinimui, naujiems įspūdžiams ir reginiams. Kultūriškai kirsdamas poros šimtmečių Žagarės istoriją, dešimtasis jubiliejinis Vyšnių festivalis padės pažinti, atrasti ir suprasti miestelio išskirtinumą. Jau pats pagrindinis festivalio renginys, panaudodamas istorinę medžiagą ir inscenizuotus praeities įvykius, prikels iš užmaršties atnaujintos istorinės turgaus aikštės vaizdą su anų metų turgaus šurmuliu. Nors dabartinį miestą ir anų laikų klestėjimo metu atrodžiusį miestą skiria tik 200 metų laiko atkarpa, šie „kultūros židiniai" Vyšnių festivalyje bus arčiau vienas kito negu bet kada. Laiko mašina ir atkurtų personažų tikrumas visus nukels į praeitį, kur dirba senovės amatininkai, būriuojasi pirkliai, pietauti kviečia kostiumuoti padavėjai, tebeskamba plakami dalgiai, užgroja dūdos bei senas gramofonas, dar sugebėjęs pagroti už save senesnę melodiją, kuri suvirpina ir jaunų, ir pagyvenusių širdis...