ALYVŲ ŽYDĖJIMO ŠVENTĖ – MISTIŠKA NAKTINĖ EKSKURSIJA KARPIŲ DVARE

1 diena

Ryte išvykstame iš Lietuvos. Kirtę Latvijos sieną, užsuksime į pas vyndarį Sandrį Laizanį į vyno *ūkį “Tervetes vini”. Namų vyndarystės tradicijos Latvijoje labai gilios. Latviai įsitikinę, jog tinkamiausi produktai žmogaus organizmui yra tie, kurie auga vietiniame regione, o ne tie, kurie auginami Europos pietuose. O ir restoranų bei viešbučių savininkai didžiuojasi, galėdami pasiūlyti svečiams paskanauti vietinio vyno. Sandrio ūkyje vynai gaminami iš pačių užaugintų uogų ir vaisių: cidonijų, agrastų, aviečių, vyšnių... Viešnagės metu apžiūrėsite gamybos patalpas, degustuosite 4 rūšių vyno, putojančio vyno, šeimininkas pavaišins ir cidonijų brendžiu. Jei kuris nors gėrimas bus itin gardus, čia pat galėsite jo nusipirkti lauktuvėms.

Atvykstame į Duobelę. Dabar emūsų laukia sapnas atmerktomis akimis – Alyvų žydėjimo šventė Pėterio Upyčio sukurtame Alyvų *sode. Gyvenimą vaismedžių ir dekoratyvinių augalų selekcijai paskyręs latvis Pėteris Upytis svajojo, kad jo kraštas taptų didžiąja alyvų valstybe - prie kiekvienų namų, kiekviename mieste, kiekviename kieme gegužę pakviptų baltos, rausvos, mėlynos ar violetinės alyvų kupetos. Selekcininkas išvedė daugiau nei šimtą alyvų veislių ir hibridų. Dabar maždaug 4 ha plote auga ir žydi daugiau nei 200 įvairiausių rūšių alyvų ir jų hibridų. Tai didžiausias alyvų sodas Europoje. Rodos pamatai be galo gražų medelį, o žiūri - šalia dar gražesnis...
Šventės metu galėsite paklausyti klasikinės muzikos koncerto, pasidžiaugti vilkdalgių kolekcijomis, kurias demonstruos susirinkę jų augintojai. Pavakary, nešini gražiausiais alyvų daigais, pasukame Lietuvos link.

Atvykstame į Joniškėlį – miestą, vadinamą mažuoju  Šiaurės Lietuvos perlu. Ar girdėjote apie dvarininkus Karpius, kurie čia įsikūrė 1723 metais? Sakoma, kad be Karpių nebūtų ir Joniškėlio. Šiandien leisimės į mistišką, baugią ir kiek net šiurpoką naktinę *ekskursiją, kurios metu atgims teatrališkai pasakojamos, su legendom persipynusios Karpių dvaro istorijos.

Ant tamsoje paskendusių Joniškėlio dvaro rūmų laiptų pasirodo gobtuvu prisidengęs ir „liktarna“ pasišviesdamas naktinio žygio vadovas Viktoras. Paprašo išjungti telefonus, nefotografuoti, vaikščioti tyliai, nekalbėti – net nekvėpuoti. Ir taip laiko ratas atsukamas šimtmečius atgal. Leidžiamės į senųjų dvaro rūmų rūsius. Nuo sienų žvelgia dvarininkų Karpių atvaizdai, o Viktoras jausmingai pasakoja laimingos ir nelaimingos meilės istorijas. Išlikę keliolika Joniškėlio dvaro pastatų – pagrindiniai rūmai, oficina, svirnas, tvartai, rūkykla, kalvė, kumetynai, arklidės, ratinė, arklininko ir sodininko namai, kluonas…Bene kiekvienas pastatas apgaubtas šiupia istorija arba mistine legenda.

Leidžiamės į Joniškėlio parko gilumą, kur slapta susitikinėdavo įsimylėjėliai. Parkas didelis. Čia galima suskaičiuoti apie 120 skirtingų rūšių medžių. Beje, Joniškėlio parkas – Lietuvos gražiausių parkų dešimtuke. Ekskursijos vadovas parodo, kaip prie dviejų medžių pririštas rykštėmis buvo plakamas dvaro darbininkas. Išsirenkam po savo medį, nugara prisigleudžiam prie kamieno, užsimerkiam ir mirtingoje tyloje klausomės kraupių istorijų apie kūdikių krauju palaistytą žemę, brolžudystę, prakeiksmą... Taip klajodami po parką, dvare – nuo vieno pastato prie kito – sukarsite bene keturis kilometrus. Taigi ir smagiai pajudėsite, ir pajusite laiko bėgsmą; tai, kas iš tiesų išlieka, kuo iki šiol naudojamės, gėrimės, grožimės. Ką sunaikinome ir ką bandome atkurti.

Išvykstame namų link.

Į kelionės kainą įskaičiuota

Į kelionės kainą neįskaičiuota

Papildoma informacija