Zanzibaras

VIEŠBUČIAI ZANZIBARE

Zanzibaras – ypatinga vieta, kur susipina kultūrų įvairovė, kur Jūs išvysite kvapą gniaužiančius pakrančių vaizdus, galėsite pasilepinti poilsiu balto smėlio paplūdimiuose, pasinerti į krištolo skaidrumo vandenį ir gėrėtis paslaptinga povandeninio pasalio fauna. Zanzibaras - tai ne viena sala, bet archipelagas, kurį sudaro pagrindinė sala Zanzibaras (kadaise dar vadinama Ungudža), Pembos sala ir dar apie 50 mažų salelių.

Salynas alsuoja šimtmečių dvasia – kadaise čia sustodavo laivai iš Artimųjų ir Tolimųjų Rytų. Raižyti balkonai, šilkiniai sariai čia primena Indiją, o balti namai, fontanai, išpuošti mozaikomis, moterys su ilgomis juodomis čadromis Jus  nejučia nukelia į Alžyrą ar Maroką. Tik gatvėje sutiktos juodaodės su didžiuliais ryšuliais ant galvos primena, jog tai vis dėlto Afrika.

Žodis "Zanzibar" yra kilęs iš arabų kalbos žodžių "zanj" (juodaodžiai žmonės) ir "barr" (žemė) - juodaodžių žemė. Taip šį kraštą dar 780 m. pavadino astronomas al-Fazari, kuris Rytų Afrikos juodaodžius vadina Chamo, vieno iš Nojaus sūnų, palikuonimis. Prieš atvykstant arabams zanji praktikavo kanibalizmą. Tačiau visa tai liko praeityje. Dabar Zanzibaras laikomas vienų egzotiškiausių tropinių kurortų Indijos vandenyne ir neretai vadinams nardytojų meka: ypatingi koraliniai rifai, unikalus ir spalvingas jūros gyvinijos pasaulis ir pasakiško grožio lagūnos. Zanzibaras garsėja ir kaip prieskonių sala - daugiau nei pusę salos užima gvazdikėlių, cinamono, muskato ir kitų prieskonių plantacijos. O kur dar gausus jūros gėrybių pasirinkimas... Visą tai kartu sudėjus salą galima drąsiai vadinti tikru gurmanų rojumi.
Zanzibaras didžiuojasi senuoju Akmeniniu miestu. Tai prekybinis Zanzibaro centras, kuriame persipina afrikietiškos, arabiškos ir kolonijinės architektūros palikimas. Siauros gatvelės, spalvingas, rytietiškas turgus, kur galima rasti be galo retų meno dirbinių, bei mečetės, prikaustančios praeivių žvilgsnius savo paslaptingumu.

Senasis miestas garsėja savo raižytais vartais, namais, primenančius mažus rūmus, balkonais paskendusiais šešėlių prieglobstyje, ažūrinėmis lodžijomis ir verandomis. Senajame forte, pastatytame arabų XVIII amžiaus pradžioje, neretai galima išgirsti afrikietiškų ir arabiškų melodijų motyvus, išvysti spalvingus šokėjų pasirodymus, o atvykus čia liepos mėnesį Jus pateksite į vietos festivalio sūkurį.
Atsidūrus už miesto sienos ribų, galima išvysti prieskonių plantacijas. Tai yra viena įdomiausių ekskursijų, kurios metu galėsite pamatyti, kaip auginami prieskoniai bei pajusti tikrą jų aromatą. Keliaujant po salą verta aplankyti sultono Marachubi rūmų griuvėsius, kuriuos juosia mangų sodas, Mtoni rūmus, pastatytus XIX a. Pražioje ir Džhozani mišką, vienintelį saloje išlikusį laukinį mišką, kuris  anksčiau buvo leopardų ir antilopių, o dabar - raudonųjų beždžionių (Procolobus kirkii) prieglauda.

Kitos archipelago salos ne mažiau įdomios: Jūs galite puikiai praleisti dieną nardydami Pemboje, mėgautis Changuu  baltais smėlio paplūdimiais, išvysti šimtamečius milžiniško dydžio vėžlius, atvežtus į Changuu iš Seišelių salų, apsilankyti  Bongoyo uolose ir jūrų rezervate, pasigrožėti antro tūkstantmečio pradžią siekiančiai Tumbatu griuvėsiais, kuriuos paliko  persų palikuonys, pasimėgauti išskirtine Mnembos prabanga, kur apsistoja tokios pasaulinio garso įžimybės kaip Bilas Geitsas. Į šią salą be atskiro leidimo išsilaipinti draudžiama, bet aplink ją galima žvejoti ir nardyti.