Zimbabvė, Botsvana, Namibija: 14 d. pažintinė kelionė - Afrikos mozaika

Afrikos žemynas – žmonijos protėvių namai. Šio žemyno istorija ir kultūra yra seniausios pasaulyje. Afrika gali didžiuotis gražiomis ir vaizdingomis vietomis: ežerais, gamtos parkais, kalnais, dykumomis, kartais tiesiog siurrealistiniais peizažais, gausiu gyvūnijos pasauliu. Čia dar išsaugotas žmogaus ryšis su gamta. 
Nors dažnas gali pasakyti, kad Afrika – tai sausra, dykuma, vandens trūkumas, tačiau būtent Zimbabvės ir Zambijos pasienyje yra vienas garsiausių pasaulio krioklių – didingas Viktorijos krioklys, dažnai vadinamas gamtos stebuklu. Jį 1885 m. atrado anglų keliautojas Davidas Livingstone’as. Nuo tada pamatyti Viktorijos krioklį – kiekvieno Afrikoje apsilankiusio turisto svajonė. 
Botsvanos Čobės nacionalinis parkas – vienas lankomiausių Afrikos parkų. Dramblių karalystėje galima pasigrožėti įvairiais paukščiais ir Afrikos plėšrūnais. Ypač daug čia liūtų ir hienų. Jei pasiseks, išvysite ir gepardą, ir retą laukinį šunį. Tarp kitų parko gyventojų – žirafos, zebrai, buivolai, įvairių rūšių antilopės. 
Namibija yra viena turtingiausių ir saugiausių Afrikos šalių. Saulės lepinamos begalinės vandenyno pakrantės, didžiulės dykumos, žalios kalnų papėdės, išskirtinai gausi flora ir fauna, neįprastas kraštovaizdis ir senąsias tradicijas saugančios gentys. Pagrindinis šalies traukos objektas – seniausia pasaulyje – maždaug 60–80 mln. metų – Namibo dykuma. Namibija stebina kraštovaizdžių įvairove: besikeičiančios rudos uolos, kanjonai, išdžiūvusios upės, judančios kopos, viržynai ir mažos oazės. Vidury dykumos galima pamatyti nacionalinį šalies simbolį – retą ir unikalų augalą nuostabiąją velvičiją, dar vadinamą dykumos rože. Kai kurių augalų amžius siekia net 2 tūkst. metų.

Kelionėje:

• Kalahario ir Namibo dykumų karštis
• Nuotykių skonis Čobės nacionaliniame parke Botsvanoje
• Nuostabus saulėlydis prie Zambezės upės
• Raudonos Sosusflėjaus kopos Namibo dykumoje
• Vienas iš pasaulio gamtos stebuklų – Viktorijos krioklys

1 DIENA. SKRYDIS VILNIUS – TARPINIS ORO UOSTAS – JOHANESBURGAS – VIKTORIJOS KRIOKLYS

2 DIENA. VIKTORIJOS KRIOKLYS

Atskridę į Viktorijos krioklio miestą (Zimbabvė), sutvarkysite įvažiavimo į šalį formalumus ir trumpam vyksite į viešbutį. Vėliau keliausite prie vakarėjančios Zambezės upės. Plaukdami kruiziniu laivu, mėgausitės saulėlydžio peizažu, galėsite pamatyti vandenyje gulinčių begemotų ir kitų pakrantėse upės vandeniu troškulį malšinančių gyvūnų. Aplinką pagyvins Afrikos jūrinio erelio riksmai, nutilsiantys leidžiantis saulei. Tad galėsite ramiai pasimėgauti Afrikos saulėlydžiu. Nakvynė viešbutyje Viktorijos krioklio mieste.

Dienos akcentas

Saulėlydžio nutviekstas kruizas Zambezės upe.

3 DIENA. VIKTORIJOS KRIOKLYS (ZIMBABVĖ IR ZAMBIJA) (P)

Po pusryčių keliausite į Viktorijos Krioklio nacionalinį parką. Zimbabvės ir Zambijos pasienyje yra vienas garsiausių pasaulio krioklių – didingas 1885 m. anglų keliautojo Davido Livingstone’o atrastas Viktorijos krioklys, dažnai vadinamas vienu iš septynių gamtos stebuklų. Per gilų įtrūkį uolienose ant Zambijos ir Zimbabvės sienos ramiosios Zimbabvės upės vanduo krinta iš 108,3 m aukščio ir užima net 1,6 km plotį. Krisdamas vanduo sukelia didžiulį, tik per didžiausias sausras išsisklaidantį rūką ir garsų šniokštimą. Ne veltui vietinės gentys šį krioklį pavadino „griaudėjančiais dūmais“. Norintieji vėliau galės apžiūrėti Viktorijos krioklį iš Zambijos pusės (papildomas mokestis už vizą – 50 $, mokama vietoje). Vakare už papildomą mokestį siūloma vakarienė ir tradicinis pramoginis renginys autentiškame afrikiečių restorane „The Boma“. Ten galėsite paragauti tradicinių Afrikos patiekalų ir dalyvauti genties amazulu būgnininkų ir šokėjų pasirodyme (apie 60 $).

Dienos akcentas

Užburianti Viktorijos krioklio, UNESCO objekto, galybė.

4 DIENA. VIKTORIJOS KRIOKLYS – KASANĖ (BOTSVANA) (P, V)

Po pusryčių vyksite su angliškai kalbančiu vairuotoju į Botsvaną. Šios šalies gyvenimo lygis yra vienas aukštesnių Pietų Afrikoje, nes čia gausu tokių mineralinių išteklių kaip varis, sidabras, nikelis ir deimantai. Penktadalį Botsvanos teritorijos sudaro nacionaliniai parkai ir rezervatai. Čia filmuojama ir dauguma televizijos programų, skirtų gyvūnams ir jų gyvenimo būdui natūralioje gamtoje, laisvėje, tyrinėti. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į lodžiją. Kasanės miestelis yra prie pat parko, tad kelias į lodžiją taps savotišku safariu – įsijunkite fotoaparatus ir filmavimo kameras. Važiuodami slėnio Sedudu keliu matysite didžiulius nudžiūvusius medžius, pamėgtus leopardų. Kasanėje vietiniai gyventojai didžiuojasi senu dideliu baobabu. Anksčiau šis medis naudotas kaip kalėjimas, o dabar tai – ekskursijų objektas. Po pietų leisitės į kruizą Čobės nacionaliniame parke, užimančiame 11 700 kv. km plotą ir žavinčiame didžiausia Botsvanoje laukinės gamtos įvairove. Čobės upė neišdžiūsta visus metus ir tingiai teka per tris Afrikos valstybes – Botsvaną, Namibiją ir Zambiją. Iš laivelio stebėsite besiganančių dramblių kaimenes, krokodilus, buivolus, antilopes, įvairius paukščius. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje netoli Čobės upės kranto. Nuvažiuotas atstumas apie 100 km.

Dienos akcentas

Kruizas Čobės upe – neišsenkančiu gyvybės šaltiniu.

5 DIENA. BOTSVANA – ČOBĖS NACIONALINIS PARKAS (P, V)

Po ankstyvų pusryčių – rytinis safaris, papietavus – kruizas Čobės nacionaliniame parke. Turėsite puikią galimybę susipažinti su laukiniu Afrikos gyvenimu. Parkas žinomas dėl ypač intensyvios migruojančių dramblių populiacijos. Manoma, kad čia gyvena apie 85 tūkst. dramblių, dauguma jų laiką leidžia arčiau Čobės upės krantų, zebrų, liūtų, žirafų, raganosių ir kitų gyvūnų. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje.

Dienos akcentas

Laukinės gamtos prieglobstis Čobės nacionalinis parkas.

 6 DIENA. BOTSVANA – VINDHUKAS (P, V)

Po pusryčių važiuosite į prie pat Čobės nacionalinio parko esantį Kasano (Botsvana) oro uostą ir per Johanesburgą skrisite į Namibijos sostinę – Vindhuką (liet. „vėjuotas kampas“). Miestas įsikūręs centrinėje šalies dalyje tarp dviejų dykumų – Namibo rytuose ir Kalahario vakaruose. Įkurtas dar 1840 m. prie geoterminių karštųjų versmių, todėl pirmas jo pavadinimas vietinės genties kalba buvo Otjomuise – „garų vieta“ arba Ai-Gam – „ugninis vanduo“. 1990 m., Namibijai pasiskelbus nepriklausoma, miestas tapo šalies sostine. Vindhukas yra geografiniame šalies centre, apsuptas kalnagūbrių, istoriškai turi vokiškos kultūros elementų. Čia kolonijinė architektūra persipina su šiuolaikiniais pastatais, veikia daug parduotuvėlių, kavinių ir restoranėlių. Atskridę sutvarkysite įvažiavimo į šalį formalumus ir vyksite į viešbutį. Pakeliui trumpai susipažinsite su miestu. Nakvynė viešbutyje Vindhuke.

 7 DIENA. VINDHUKAS – GOBABISAS (P, V)

Po pusryčių vyksite link Kalahario dykumos pasisvečiuoti pas bušmenus. Pakeliui kirsite Ožiaragio atogrąžą. Palikdami derlingą slėnį ir judėdami savanos teritorija vis arčiau dykumos, stebėsite, kaip augalai ir gyvūnai prisitaiko prie vis labiau sausėjančios aplinkos. Apsistosite svečių nameliuose ūkyje, užimančiame daugiau kaip 10 tūkst. ha savanos. Jame auginami galvijai, priimami apsistoti svečiai ir rengiami safariai (už papildomą mokestį). Pusė šios teritorijos yra atitverta parkui, kur laisvėje gyvena laukiniai gyvūnai: žirafos, kudu, antilopės, gepardai. Nuo neatmenamų laikų tai buvo klajoklių bušmenų žemės. Tradiciškai jie gyveno mažomis, maždaug 20–30 asmenų grupelėmis (šeimomis). Kadangi visada buvo priklausomi nuo vandens, jie praktikavo klajoklišką gyvenimo būdą. Šiandien dauguma jų gyvena kaimuose ir sunkiai prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio. Šiame ūkyje iki šiol įsikūrę bušmenų palikuonys. Jie noriai pasakoja svečiams apie savo tradicijas ir kultūrą. Kartu su jais pasivaikščiosite po savaną, jie parodys, kaip renka maistingus augalus. Bušmenai yra neįtikėtinai puikūs augalų žinovai: be maistingų žolelių, jie randa ir nuodingų, iš kurių gamina nuodus medžioklinėms strėlėms suvilgyti. Vakare genties atstovai surengs šokį svečių garbei. Nakvynė svečių nameliuose ūkyje netoli Gobabiso miestelio. Nuvažiuotas atstumas apie 230 km.

Dienos akcentas

Puikūs augalų žinovai bušmenų palikuonys.

8 DIENA. GOBABISAS – KALAHARIO DYKUMA (P, V)

Po pusryčių vyksite į Kalahario dykumą (žodis „kgalagadi“ išvertus reiškia „tyrlaukį“). Kalahario dykuma yra šeštoji pasaulyje pagal dydį, jos plotas – 900 tūkst. kilometrų. Tai ilgiausi pasaulyje smėlynų plotai be žvyro ir akmens intarpų. Didžiulis ir senas kraštas iki šiol neatskleidžia paslapčių apie civilizacijas, gyvavusias net prieš 500 tūkst. metų. Čia, tarp raudonų smėlio kopų, dažniausiai apaugusių žole ir retkarčiais pasitaikančiomis leisgyvėmis akacijomis, gyvena tikri dykumos valdovai – bušmenų gentis san. Manoma, kad tai seniausi pasaulio žmonės, o Kalaharis – paskutinis jų bastionas vidury šiuolaikinio, sparčiai besikeičiančio pasaulio. Bušmenų gyvenimo būdas iš esmės nesikeičia jau daugiau kaip 25 tūkst. metų. Jie vis dar gyvena iš medžioklės ir to, ką randa dykumoje: vabzdžių, šaknų ir kitų gamtos teikiamų gėrybių. Jei pasiseks, sutiksite klajojančios genties san atstovų, kuriems dykuma yra namai. Deja, tai nykstanti tauta, jos atžalos vis dažniau renkasi sėslų, lengvesnį gyvenimą. Nepaisant vandens trūkumo, šioje vietovėje galima rasti 46 rūšių gyvūnų: tiesiaragių oriksų, impalų, šakalų ir gepardų. Apsistosite nedidelėje oazėje. Tai puikus laikas pailsėti, atsipalaiduoti ir susilieti su gamta. Turėsite galimybę stebėti paukščius – šį regioną labiausiai pamėgo vieni sunkiausių pasaulyje skraidančių paukščių – afrikiniai didieji einiai. Šios paukščių rūšies patinėlis gali sverti net iki 16 kilogramų. Aktyviausias jų veikos periodas – rytai ir vakarai, tad nepraleiskite progos susipažinti. Nakvynė lodžijoje Kalahario dykumoje. Nuvažiuotas atstumas apie 450 km.

Dienos akcentai

Neaprėpiama Kalahario dykuma ir jos gyventojai.    

9 DIENA. KALAHARIO DYKUMA – NAMIBO NAUKLUFTO PARKAS (P, V)

Po pusryčių vyksite Namibo Nauklufto parko link – paties didžiausio Afrikoje ir ketvirto pagal dydį pasaulyje. 49 768 kv. km draustinis apima didelę dalį Namibo dykumos ir Nauklufto kalnus. Namibo dykuma laikoma viena seniausių dykumų pasaulyje, o jos kopos, manoma, susiformavo dar prieš 60–15 mln. metų. Kai kurių kopų – smėlynų karalienių – aukštis siekia net 325 m, kuo senesnė kopa, tuo ryškesnė jos spalva. Dažni vėjai sujudina smėlį ir kopas, tad dėl nuolat besikeičiančio peizažo ši vietovė dažnai vadinama „kopų jūra“. Išvydus nuo švelniai abrikosinės iki ryškios raudonos spalvų ir atspalvių žaismą, grakščius vėjų formuojamus kontūrus ir kontrastingus saulės kuriamus šešėlius, darosi aiškiau, kodėl dažnai sakoma, kad Afrika traukia... Sosuflėjus – tai labiausiai lankomas ir fotografuojamas turistų Namibijos regionas. Jo panoraminiai kraštovaizdžiai unikalūs visoje Pietų Afrikoje. Nakvynė stacionarioje stovyklavietėje šalia Namibo Nauklufto parko. Nuvažiuotas atstumas apie 100 km.

Dienos akcentais

Seniausios pasaulyje Namibo dykumos kopų raudonis.

10 DIENA. NAMIBO NAUKLUFTO PARKAS (P, V)

Po pusryčių užkopsite į pačią garsiausią ir keliautojų pamėgtą 45 kopą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs dykumos vaizdai. Didingos oranžinės ir raudonos spalvų kopos greta auksu virpančių savanos žolių sudaro stulbinamą kontrastą su stūksančiais tamsios uolienos kalnų ir vaiskaus mėlynumo dangumi. Užsuksite ir į Dedflėjų – dar vieną fotografų rojų, ypač vertinamą dėl kontrastingų vaizdų. Dedflėjus, arba Negyvasis slėnis, susidarė prieš daugybę šimtmečių, kai pasikeitė upės Tsauchab vaga. Tada dar derlingą slėnį su ežeriukais ir pelkynais, supamą akacijų šeimos medžių, nuniokojo sausra. Vandens telkiniai virto baltai sidabrinės spalvos druskynais, o medžiai išdžiūvo iki anglies juodumo, amžiams sustingo oranžiniame kopų fone ir po ryškiai mėlynu dangumi suformavo tiesiog siurrealistinius peizažus. Vakare – puikus laikas pajusti, ką jautė daugybė žmonių kartų, stebėdamos milijardais spindinčių galaktikų nusėtą žvaigždėtą dangų, kai šis, rodos, apgaubia pirmykštę žemę. Nakvynė stacionarioje stovyklavietėje šalia Namibo Nauklufto parko.

Dienos akcentas

Kontrastų slėnis Dedflėjus.

11 DIENA. NAMIBO NAUKLUFTO PARKAS – SESRIMO KANJONAS – SVAKOPMUNDAS (P, V)

Po pusryčių grožėdamiesi dykumos spalvų žaismu vyksite Svakopmundo, uostamiesčio, įkurto vokiečių dar 1892 m., link. Užsuksite prie Sesrimo kanjono, per milijonus metų upės Tsauchab uolienoje susiformavusio siauro ir gilaus plyšio. Jo ilgis – apie 1 km, gylis – apie 30 m, o plotis kai kuriose vietose – tik 2 metrai. Pavadinimas, išvertus iš afrikanų kalbos, reiškia „6 diržai“. Būtent tiek odinių diržų reikėjo surišti pirmiesiems šio regiono tyrinėtojams, kad iš viršaus nuleistu kibiru sugebėtų pasisemti šiek tiek vandens. Tai viena iš nedaugelio vietų, kur visus metus galima rasti vandens. Tęsdami kelionę per raudonas kopas, arčiau Atlanto vandenyno pakrantės galėsite stebėti unikalius augalus. Vienas jų – nuostabioji velvičija, pavadinta austrų ir slovakų botaniko Friedricho Welwitscho, ją atradusio 1860 m., garbei. Velvičijos išauga iš trumpo, storo medingo kamieno. Turi tik du lapus, augančius iš pagrindo, ir ilgą liemeninę šaknį. Tai yra medžiai, nors iš pirmo žvilgsnio į juos nepanašūs. Sakoma, kad kai kurie augalai yra net 2 tūkst. metų, vienas jų vaizduojamas valstybiniame Namibijos herbe. Nakvynė viešbutyje Svakopmunde. Nuvažiuotas atstumas apie 450 km.

Dienos akcentas

Vėjo, upės ir lietaus kūrinys Sesrimo kanjonas.

12 DIENA. SVAKOPMUNDAS (P, V)

Po pusryčių – laisvas laikas, skirtas poilsiui po ilgos ir karštos kelionės, žaviame kurortiniame vokiško stiliaus miestelyje Svakopmunde. Iš tikrųjų Svakopmundas šiek tiek primena Viduržemio jūros kurortus – elegantiškas, nuotaikingas, su palmių giraitėmis, kavinėmis, meno galerijomis, promenadomis. Dėl Atlanto vandenyno gaivos ir ramios aplinkos miestelis labai mėgstamas vietinių ir turistų. Nakvynė viešbutyje Svakopmunde.

13–14 DIENOS. SVAKOPMUNDAS – VINDHUKAS – TARPINIS ORO UOSTAS – VILNIUS

Anksti ryte vyksite į Vindhuko oro uostą. Skrydis Svakopmundas – Vindhukas – tarpinis oro uostas – Vilnius.