Indonezija - archipelago paslaptys 22 d. pažintinė kelionė, 7 salos | ŠVITĖ

Indonezija - archipelago paslaptys 22 d. pažintinė kelionė, 7 salos

22 d. kelionė į Indoneziją



Kelionėje:

  • Septynios salos: Java,  Borneo arba Kalimantanas, Sulavesis, Papua, Balis, Floresas ir Komodas
  • Bromo – Tengerio–Semeru ugnikalnių nacionalinis parkas
  • Įstabieji torajai, jų paveldas ir dabartis
  • Pasimatymas su Komodo drakonais

1 DIENA. SKRYDIS VILNIUS – TARPINIAI ORO UOSTAI – DŽAKARTA

2 DIENA. DŽAKARTA

Atvykę į Džakartą – Indonezijos sostinę, būsite pasitikti ir nuvežti į viešbutį.

3 DIENA. DŽAKARTA – PANGKALAN BUNAS – TANDŽUNG PUTINGAS (P,PI,V)

Po pusryčių vyksite į oro uostą ir skrisite  į Centrinį Kalimantaną ( Borneo) Pangkalan Buno oro uostą. Ankstyvas išvykimas į oro uostą (išvykimas 09.50 val., atvykimas į Pangkalan Buną 11.00 val.). Atvykus pervežimas į Kumajaus uostą- tai vartai į Tandžung Putingo nacionalinį parką , kuris įkurtas 1982m. Indonezija didžiuojasi savo nacionaliniais parkais Sumatros ir Borneo salose. Ten saugomi orangutanai - hominidų šeimos primatų genties atstovai. Kaip ir gorilos bei šimpanzės, orangutanai priklauso didžiųjų beždžionių būriui. Tai didžiausi pasaulyje medyje gyvenantys gyvūnai, o jų pavadinimas kilo iš indonezietiškų žodžių „miško žmogus“. Dabar pasaulyje išlikę vos 30 tūkst. orangutanų. Sumatroje priskaičiuojama 7 tūkstančiai.  Žinoma, jų būta daug daugiau, tačiau kolonizatoriai kirto miškus, nepaisydami gamtos dėsnių, ir  tuo pačiu naikino beždžionių populiaciją. Lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas 1971 m. atvyko į Kalimantano (Indonezijai priklausanti Borneo salos dalis) Tandžung Putingą ir ten įkūrė Leakey stovyklą- orangutanų stebėjimo ir reabilitacijos centrą. Per daugybę metų šioje saloje sukauptą išskirtinę patirtį B. Galdikas aprašė savo knygoje „Rojaus atspindžiai“, kuri lietuvių kalba pasirodė 2011 metais. Laivu, kurį indoneziečiai vadina klotok pasieksite Tandžung Harapaną, buvusį našlaičių orangutanų reabilitacijos centrą. Pietūs laive.  Po pietų visiškoje ramybėje iš lėto plaukdami tyrinėsite pakrantes ir stebėsite jų „ gyventojus“. Vakarienė ir nakvynė  lodžijoje . 

4 DIENA. PAŽINTIS SU  „MIŠKO ŽMONĖMIS“ TANDŽUNG PUTINGO NACIONALINIAME PARKE  (P,PI,V)

Po pusryčių mediniu laivu (klotok) keliausite  aukštyn upe iki  Leakey stovyklos. Pakeliui sustosite Pondoko Tangui reabilitacijos centre. Centras įkurtas išlaisvintų iš nelaisvės naujų orangutanų reabilitacijai.  Po keletos valandų pasieksite Leakey stovyklą ir  lydimi patyrusio gido ir reindžerių  keliausite džiunglėmis, kur galimai sutiksite laukinius orangutanus, gibonus, makakas. Pietūs laive. Po pietų lankysite  stovykloje esančius sveikstančius  orangutanus , kurie yra maitinami ir prižiūrimi. Laivu leisitės žemyn upe iki Kumajaus uosto ir vyksite į  Pangkalan Buną, kurį pasieksite vėlai vakare. Vakarienė laive ir nakvynė viešbutyje Pangkalan Bune.

5 DIENA. PANGKALAN BUNAS – SEMARANGAS – BOROBODŪRAS – DŽOKJAKARTA(P, PI)

Ankstyvas skrydis į Semarangą, išvykimas 06.45 val., atvykimas apie 07.45 val. Atvykus tęsite kelionę autobusu į Borobodūro šventyklą (apie 3 val.). Šiandien jūsų lauks išskirtinė pažintis su paslaptinga Borobudūro šventykla – senoviniu budistų architektūros šedevru, kuris iki 1814 m. buvo palaidotas po ugnikalnio pelenais. Tai viena garsiausių budistinių šventovių, pastatyta 300 m. anksčiau nei garsiosios Kambodžos Angkoro šventyklos. Borobudūras, žvelgiant iš viršaus, primena milžinišką mandalą ir yra trijų lygių, atspindinčių budistų visatos sampratą, o jo terasas puošia 504 Budos statulos ir apie 3 tūkst. bareljefų. Vėliau arklio traukiamu vežimaičiu ir pėsčiomis tyrinėsite gyvybingą kaimelį Candirejo, kad suprastumėte kasdienius vietos bendruomenės papročius ir tradicijas. Pasieksite Džokjakartą . Nakvynė viešbutyje Džokjakartoje.

Milžiniška mandala Borobudūro šventykla, UNESCO objektas.

6 DIENA. DŽOKJAKARTA (P, Pi)

Po pusryčių  vyksite į ekskursiją. Džokjakarta – legendinis Javos miestas, kultūros, meno ir aukštojo mokslo centras. Ekskursijos metu pamatysite „miestą mieste“ – Sultono rūmus (Kraton), Vandens pilį, apsilankysite paukščių, batikos dirbinių ir sidabro turguje, užsuksite į Džokjakartos priemiestį Kotagedę. Po pietų – pažintis su UNESCO saugomu hinduistų kultūros paveldu Prambanano šventyklų kompleksu. Tai vienas didžiausių senosios Javos architektūrinių paminklų, pastatytas X amžiuje. Kadaise šį kompleksą sudarė net 244 šventyklos, skirtos hinduistų dievų trejybei: Brahmai, Višnui ir Šivai. Viena ispūdingiausių – centrinė Šivos šventykla. Nepaprastas kompleksas buvo beveik visiškai sugriautas per 2006 m. vykusį žemės drebėjimą. Prambanano šventyklos tapo trapios ir pažeidžiamos, todėl ne į visas leidžiama įeiti. Nakvynė viešbutyje Džokjakartoje.

Prambanano šventyklos – grakštus architektūros šokis, UNESCO objektas.

7 DIENA. DŽOKJAKARTA – BROMAS (P, Pi)

Ankstyvu  traukiniu vaizdingu kraštovaizdžiu vyksite link Bromo ugnikalnio. Kelionės traukiniu  trukmė apie 4 val.Ne kiekvienoje egzotiškoje šalyje išvysi tokią stulbinamą gamtą: vulkaninius kalnus ir įspūdingus jų kraterius, atogrąžų miškus su nepaprastai gausia ir įvairia augalija bei gyvūnija, spalvingą vietinių gyvenimą, ryžių laukus.  Pakeliui kavamedžių, kakavmedžių ir prieskoninių augalų plantacijos, privatūs ūkiai ir charizmatiški apelsinus, bananus, ananasus ar durijus auginantys ūkininkai. Persėdę į autobusą , tęsite kelionę link Bromo.Po 4-5 val. važiavimo  atvyksite į viešbutį.  Nakvynė viešbutyje prie Bromo. Šiuo metu Indonezijoje yra apie 150 veikiančių ugnikalnių. Vienas jų – aktyvus 2 329 m. aukščio įspūdingasis Bromas.

8 DIENA. BROMAS – SURABAJA (P, Pi)

Anksti ryte visureigiais vyksite į Bromo – Tengerio – Semeru ugnikalnių nacionalinį parką. Iš pradžių važiuosite prie kalno Penanjakan pasitikti saulės. Kasdien anksti rytą turistai kopia į Penanjakan kalną  kad pasitiktų saulę. Padažnėjęs Žemės pulsas atsiskleidžia aktyviausių ugnikalnių išsiveržimais, liūtimis, potvyniais, tačiau niekas negali nuplauti, sustingdyti žmogaus svajonės, jo noro patirti, pažinti ir pamatyti. Vien dėl tokių potyrių verta vykti į Indoneziją – kylančios saulės vaizdas magiškai veikia žmogaus sąmonę ir žodžiai čia bejėgiai. Pėsčiomis pakilsite iki kalno viršūnės, kur kartu su dešimtimis turistų lauksite patekant saulę ir fotografuosite.  Po to grįšite prie visureigių ir važiuosite link kraterio per garsiąją Bromo ugnikalnio smėlio jūrą.Norint pasiekti kraterio viršūnę, reikės įkopti 284 laiptelius. Jei nenorėsite kopti pėsčiomis, už papildomą mokestį bus galima joti poniais.  Apie 8 val. grįšite viešbutį, papusryčiausite ir išvyksite į Surabają.  Nakvynė viešbutyje Surabajoje.

Tekančios saulės spinduliuose ir rūko sruogose besimaudantis Bromo ugnikalnio katilas.

9 DIENA. SURABAJA – MAKASARAS – RANTEPAO (TANA TORAJA) (P, Pi)

Ankstų rytmetį skrisite į Makasarą, esantį Sulavesio saloje, daugybės egzotinių prieskonių gimtinę. Pirmieji europiečiai, atvykę į Makasarą 1511 m., buvo portugalai. Jie atrado jūrų kelią į Indiją ir toliau ieškodami prieskoninių augalų savo karakais (laivais) pasiekė Bandos bei Molukų salas .Istorija mena, kaip 1512 m. portugalas jūrininkas Molukų salyne (Malajų salyno salų grupė tarp Sulavesio ir Naujosios Gvinėjos) aptiko prieskonius, kurių troško visa Europa: gvazdikėlius, muskatą, cinamoną, pipirus. Tuo metu tai buvo auksas, augantis ant medžių. Makasaras jau buvo žinomas kaip pagrindinis prekybos centras, o prekybiniai jūriniai keliai driekėsi tarp Kinijos, Indijos, Javos, Malaizijos, Tailando, arabų kraštų... Buvo prekiaujama metalo gaminiais, tekstile, perlais, variu, kamparu ir, žinoma, prieskoniais. Puikus kraštovaizdis, bugių gyvenami kaimeliai ir jų savito stiliaus namai, kalnų vaizdai lydės Jus, kol pasieksite Rantepao, miestą, įsikūrusį 800 m aukštyje virš jūros lygio. Teks įveikti apie 320 km (~ 8 -10 val.). Nakvynė viešbutyje Rantepao

Panoraminiai vaizdai keliaujant į Rantepao.

10 DIENA. TORAJA (P, Pi)

Po pusryčių keliausite pas įstabiuosius torajus (apie 8 val.) – vieną įdomiausių Indonezijos etninių grupių savo kultūriniu paveldu ir tradicijomis. Torajai nuo neatmenamų laikų propagavo šeimos bendruomenę (Indonezijoje šeimos vadinamos klanais). Vieną kaimą sudarydavo giminaičiai. Kad nebūtų išskaidyti turtai, net buvo skatinamos vedybos tarp ketvirtos kartos giminaičių, o tarp pačių turtingiausių torajų buvo galimos ir artimesnių giminaičių santuokos. Vaikai paveldėdavo tėvų namus, turtus ir net skolas, jei jų būdavo. Įspūdingiausias torajų šeimos bendruomenės atspindys – šeimos namas tongkonan („protėvių namas“). Jis stovi ant aukštų polių, bambukinis stogas yra neįprastai įdomios arkos formos, išpuoštas tapytais raižiniais. Nors šiuo metu torajai yra krikščionys, tačiau raižiniai ir simboliai tebėra svarbūs animizmą propaguojančios tautos žmonėms. Ant protėvių namo sienos surašomas visas šeimos metraštis: istorija, turtai, kilmė, kiekviena spalva ir simbolis turi tam tikrą reikšmę. Buivolų ragai tvirtinami prie namo kraigo, turtingesnio namo savininkui kartais net pritrūksta vietos jiems pritvirtinti. Buivolai yra labai svarbūs torajų gyvenime. Jie dalyvauja įvairiose ceremonijose, jais galima atsiskaityti už žemę, jų skaičius yra turtingumo rodiklis. Ypač paklausūs buivolai albinosai. Lankysite karališkąsias Suajos kapines, Lemo kapines su mediniais stabais („tau-tau“) balkone, kūdikių kapines medžiuose Kambiroje. Tai vienintelės tokios kapinės ir laidojimo tradicijos visame Indonezijos archipelage. Prieš laidojant mirusysis ilgai laikomas klano name „tongkonan“, o torajai tiki, kad jis bus su jais tol, kol kūnas ilsėsis namie. Po pietų lankysitės kitoje įdomioje vietoje – Londoje, natūralioje oloje esančiuose kapuose, ir Kete Kesu su kabančiais karstais bei medinėmis lėlėmis. Nakvynė viešbutyje Rantepao.

Pažintis su torajais, jų tradicijomis ir neįtikėtinais laidojimo papročiais.

11 DIENA. TORAJA (P, Pi)

Tęsite pažintį su torajų tradicijomis ir ritualais. Svečiuositės kaimeliuose Palawa su nuostabiais mediniais protėvių namais, papuoštais buivolų ragais, ir Batutumonga, garsėjančiame audimo tradicijomis. Batutumonga įsikūręs kalnuose (1 355 m aukštyje), iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai. Čia papietavę apžiūrėsite Loko Mata – kabančius karstus uolėtame šlaite. Iš ten pėsčiomis grįšite į žavingąjį Tikalą. Nakvynė viešbutyje Rantepao.

12 DIENA. TORAJA – MAKASARAS (P, Pi)

Po pusryčių vyksite į Makasarą skristi į Papua. Prieš skrydį trumpai pailsėsite viešbutyje. Vidurnaktyje skrisite į viliojančios Papua Naujosios Gvinėjos oro uostą Džajapurą. Tai Indonezijai priklausanti vakarinė Papua Naujosios Gvinėjos salos dalis. Jos gyventojai yra papuasai („garbanoti žmonės“). Ten gyvenantys papuasai labai mėgsta turistams demonstruoti tūkstantmetes savo tradicijas - karo šokius, kiaulės pjovimo ceremoniją ir pan. Manoma, kad šalyje tebėra civilizacijos nepaliestų genčių. Būtent dėl šios priežasties Papua traukia turistus ir tyrinėtojus. Net ir mums dar atrodo, kad tai pasaulio pabaigos ar kanibalų kraštas. Saloje esantis Lorenco nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO paveldo pasaulio sąrašą. Dėl spartaus atogrąžų miškų kirtimo Papua iškilęs didelis pavojus, kad išnyks daug unikalių augalų ir gyvūnų rūšių. Be to, vietinius papuasus taip pat siekiama išstumti. Ar sugebėsite priimti papuasų kultūrą, religiją ir gyvenimo būdą, įsitikinsite tik apsilankę joje. Nakvynė lėktuve.

13 DIENA. MAKASARAS – DŽAJAPURA – VAMENA (PAPUA)

Atvykę į Džajapuros oro uostą, persėsite ir skrisite į Vamenos miestelį, esantį Baliemo upės slėnyje. Atrodo, kad miestas tiesiog patogiai įsitaisęs stūkso virš didžiojo Baliemo slėnio. Tik lėktuvu galima pasiekti šią vietą, o iš čia pradėti pažintį su vietiniais papuasais, jų tradicijomis ir ritualais. Papietavę aplankysite turgų Jibama, kur vietiniai žmonės parduoda savo dirbinius: vakariečio akims keistas penių apsaugas (koteka), žolinius sijonus, strėles, ietis, akmeninius kirvukus, lankus. Papua džiunglėse įrengtas  turistinis maršrutas pėstiesiems, kuriame neskubant užtrunkama maždaug keturias valandas. Pasiteiravus gido ar vyresnio amžiaus žmogui, ar nepavojinga leistis į tokį žygį, atsakymas buvo labai paprastas: jei į kelionę išvyksti sveikas, vadinasi, ją įveiksi. Pasak žygių vadovų, Papua džiunglėse įrengtus maršrutus labai mėgsta solidaus amžiaus turistai iš Vokietijos, net 70-mečiai ir vyresni be didelių pastangų įveikia netrumpą nuotolį, kuriame netrūksta adrenalino.Nakvynė viešbutyje Vamenoje.

Akį traukiantis turgus Jibama ir netikėti atradimai.

14 DIENA. VAMENA – BALIEMO SLĖNIS – VAMENA (P, Pi – sausas davinys)

Po pusryčių automobiliu išvyksite į vietovę Sogokmo, esančią pietinėje Baliemo slėnio dalyje (kelionė truks apie 1 val.). Iš ten leisitės į 4 – 5 val. trukmės žygį pėsčiomis po Kurimos apylinkes. Gėrėsitės puikiu kraštovaizdžiu, tyrinėsite ir žvalgysitės, kaip gyvena dani genties žmonės. Matysite batatų ūkelius ir patirsite nuotykių jausmą, eidami kabančiu tiltu per Baliemo upę. Grįšite į Vameną. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.

Gal ir varginantis, bet nepamirštamas žygis pėsčiomis.

15 DIENA. VAMENA–OBIA–VAMENA (P, Pi – sausas davinys)

Vyksite į kaimelį Obia, kur susitiksite su dani genties atstovais ir stebėsite šimtmečiais nepakitusį jų gyvenimo būdą. Obia yra vienas iš nedaugelio kaimų, kur išlikusios senosios tradicijos bei ritualai. Čia nerasite nei elektros, nei kompiuterių. Dani genties vyrai puošiasi įspūdingomis penių apsaugomis (koteka), moterys – žolių sijonėliais, drauge jie ūkininkauja ir gyvena vadovaudamiesi šimtamečiais papročiais. Dauguma tyrinėtojų ir keliautojų šį primityvų pasaulį vadina gyvenimu akmens amžiuje. Vietiniai daugiausia užsiima medžiokle ir ūkininkauja. Dirbdami labai mėgsta dainuoti, pritariant muzikos instrumentui „pikon“. Čia matysite karingus papuasų šokius ir kiaulės skerdimo ceremoniją. Šie ritualai išlikę nuo seniausių laikų, kai papuasai kariaudavo tarpusavyje dėl visai rimtų priežasčių – žemės, moterų arba kiaulių, kurios ir dabar yra didžiausias turtas, natūriniai mainai, tarpusavio atsiskaitymo priemonė. Ar karai tebevyksta ir šiais laikais, sužinosite nuvykę. Įprastai karas trukdavo tol, kol viena šalis laimėdavo. Laimėjusieji keldavo dideles šventes su kiaulės skerdimo ceremonija. Jūs taip pat dalyvausite viename iš mūšių, kai karo lauke pasirodys suaugę papuasai ornamentais išmargintais kūnais su strėlėmis, ietimis, peiliais prie šono. Po mūšio vyks kiaulės skerdimo ceremonija. Kiaulė kepama ant įkaitintų akmenų, naudojant tik saldžiąsias bulves, žolę ir kitas daržoves, daugiau jokių produktų nenaudojama. Kepimo procesas trunka iki trijų valandų. Norint pamatyti šias apeigas, teks įteikti dovaną genties vadui. Pasigrožėsite galinga ir akmenuota Baliemo upe, vietinių kaimeliais, aptvertais medinėmis tvoromis be vartų. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.

Prisilietimas prie akmens amžiaus – pirmykštė dani gentis ir jų gyvenimo būdas.  

16 DIENA. VAMENA – DŽAJAPURA (P, Pi)

Važiuosite į oro uostą ir skrisite į Džajapurą. Tiesiai iš oro uosto vyksite į ekskursiją. Aplankysite Antrojo pasaulinio karo monumentą, skirtą generolui leitenantui Douglasui MacArthurui, kuris 1942 m. vadovavo JAV puolimui Naujoje Gvinėjoje, pagal pageidavimą – Antropologijos muziejų, turgų Hamadi, pasiplaukiosite Sentanio ežere, užsuksite į kaimelius, kurių gyventojai įsikūrę nameliuose ant polių. Nakvynė viešbutyje Džajapuroje.

Džajapura – vienas didžiausių salos miestų, primenantis Rio de Žaneirą: žalios kalvos, nusidriekusios palei vandenyną, namai terasose – lyg favelos.

17 DIENA. DŽAJAPURA – BALIS (P)

Po pusryčių vyksite į oro uostą ir skrisite į Balio salą. Nakvynė viešbutyje Balyje.    

18 DIENA. BALIS – LABUANBADŽAS – KOMODAS (P, Pi, V)

Iš Balio miesto Denpasaro skrisite į Labuanbadžą. Kruizas su nakvyne mediniame laive Komodo salos link. Komodo nacionalinis parkas užima apie 600,3 tūkst. ha, jam priklauso penkios pagrindinės salos: Komodas, Rinča, Padaras, Motangas ir Kodė. Pakeliui sustosite Rinčos saloje. Rinčos sala – tai dar viena vieta, kur gyvena garsieji Komodo drakonai ir jų populiacija čia netgi gausesnė. Tiesa, Rinčoje šie driežai mažesni. Papietausite laive, mėgausitės saule rožiniame laukiniame paplūdimyje, pramogausite vandenyje. Galėsite išbandyti paviršinį nardymą Rajų taške arba rožiniame papludimyje. Žinomiausi šio parko gyvūnai yra Komodo drakonai, tačiau salose gausu ir kitų žinduolių: laukinių buivolų, elnių, laukinių arklių, šernų, taip pat įvairių gyvačių ir paukščių. Vakarienė ir nakvynė laive prie Komodo salos. Labuanbadžo oro uostas – uostas – apie 30 min. automobiliu. Uostas – Komodo sala – apie 5 val. laivu.  

19 DIENA. KOMODAS – LABUANBADŽAS – BALIS (P, Pi)

Šiandien artimiau susipažinsite su garsiaisiais Komodo drakonais – milžiniškais varanais, pačiais didžiausiais šiuo metu pasaulyje gyvenančiais driežais. Komodo nacionaliniame parke pėsčiomis pasieksite Banungulungą, buvusią drakonų maitinimo vietą, esančią apie 2,5 km nuo pakrantės. Pasivaikščiosite, stebėdami driežus natūralioje aplinkoje. Grįšite į Labuanbadžo uostą ir tiesiai vyksite į oro uostą skrydžiui į Balio salą. 

Gyvasis senojo pasaulio reliktas Komodo drakonai ir akistata su jais.

20 DIENA. BALIS (P)

Poilsis. Galimybė užsisakyti papildomų ekskursijų.

21 – 22 DIENOS. BALIS – TARPINIAI ORO UOSTAI – VILNIUS (P)

Laisvas laikas. Vyksite į oro uostą. Skrydis Balis – tarpiniai oro uostai – Vilnius.

  Pasidalink:
Išsamesnės informacijos prašome teirautis:
tel. (8 5) 21 24 107, mob. (8 610) 40077
el.p.: eglekel@svite.lt

Informacija

Kelionės trukmė: 22 d.

Kelionės datos:

2017-10-21


Kaina nuo:3295 €
PAKLAUSIMAS

Kelionės paklausimas el. paštu

UŽSISAKYTI NAUJIENAS